begęstant

išplėšiau iš nakties šydo nematomybę
įbrukau ją į atsitiktinio praeivio sielą

negesk žiburėli negeski...

sutemose žaidžiau savo plaukuose smėlio ieškojimą,
sugėrusi jūros pakrantes į kūną

negesk dar, dar neužgeski...

kur tas praeivis save jam atidaviau
kelio neberandu- smiltis išbarsčiau padrikai

užgeso jau užugeso...

tik trys sekundės beliko,
ar spėsi brangusis
undinei savo įpūsti gyvybę?..

rusens gal, rusens gal, rusens?..