Tūkstančius metų
Nebyliai į ugnį einu,
Kaip pašvaistė
Eina į dangų,
Kad aiškiau galėtų tylėt..
Į ugnį einu,
Kaip žmogus,
Kad eina
Į žmogų numirti
Ir tapti
Šaltinio šviesa..
Ir kartą sujudindamas
Bebalsius laiko vandenis,
Aš tariu,
Aš tariu
Ir lieku
Tūkstančius metų
Nebyliai einantis į ugnį..