Išaušus rytui devintam aukšte
Pražyla raupiaodis mūras
Apspangęs susitraukia į save
Ir leidžia ūglius - armatūras
Į gatvę pasiliejus košė
Greit užkemša kelius į hadą
Ir medžiai įprastai paošę
Vėl stebi burzgiantį paradą
Pašvaistėj smogas įsirėžęs
Diktuoja madą dulkių kuopom
Sudilusios mėnulio vėžės
Nė motais didmiesčių apuokam