penki dūžiai TAU.  Penktas dūžis.

Tu krištolinis toks atrodei,
kaip vaza.
Toks perregimas, toks skaidrus,
o aš visa
Tyra ir nekalta, anot tavęs,
bjaurėjausi ir nekenčiau už kažin ką savęs.

Retom akimirkom - naktim -
kaldros ir lovos prieglaudoj tvankioj
Aš girto monologo per ragelį
Mieguista ausimi klausydavau,
O kartą neiškentusi
Tas nuoraižas ir nuotrupas
užrašinėt ėmiau.
Ir ryt ryte užmiršus visą tai
Kaip naują kūrinį ant popieriaus
Dar kartą ir darkart skaitydavau.
Skaičiau ir, vos tikėdama tavim,
sutikdavau, kad naktį tą
tu vis dėlto buvai per smarkiai girtas,
O aš, anot tavęs, mergaitė, Tyra ir nekalta
Žinojau, kad flirtas - tai ne meilė,
o meilė - tai ne flirtas.

Ir štai dabar rūkau. Rūkau, geriu ir keikiuosi namie -
kaip gatvės šliundra
Tu man artumo žinutes rašai - Atsiprašai
O aš akis nudelbusi į staltiesę verkiu. Ir nieko nebereiškia užrašai.
Tik pažiūrėk: kokia nyki ir nuobodi lijundra.