Krauju pulsuoja šaltis.
Taip šalta... išteku iš proto.
Atsitrenkiu į veidą kažkada matytą:
– Pusę šešių! – užkriokia,
– Kaip tarėmės!
Prie rūmų santuokų – piketas!
Prieš neegzistuojančius jausmus,
prieš burtus raganų
ir bepročių seiliones,
prieš bučinius be meilės,
prieš meilę be...
Ir taip toliau.
Prieš viską. – atsidūsta,
– Kaip tarėmės!
---
Einu, suknelė tviska.
Altoriai plaukuose.
Šešios. Tuščia.
Piketas perkeltas į miegamuosius.