2005-09-05 22:41
No kalbiejėms aštros, persunkts skausma rodenėnė. "žodžių ietis; vinis, metalo skambesys, grąžtas" - tiesiuogėnės nuoruodas į jausma perteikta. Atskėra paiemos kėkvėina eilieraštė dali būtom gera, bet vėsumuo per daug, kudie? Gal to sava kalbiejėmo esi neįsitėkėnusi, abejuoji a supras tava skausma kėtė, vo iš tuo plauk ta nuojauta - "per maža, dar prirašysio". Taigi, siūlyčiau tas nuoruodas retintė, perteiktė jausma ne plėinėnes palygėnėmas, o išsikalbiejėmo, kap kuokė išpažintė, nes va dabar kalbi atruoda atvėra, bet vėstėik jautas sosivaldyms, oždara erdvie. Pabaiga monėm nostebėna, ypatinga tas švelnoma ėr šiorkštoma kontrasts, sogretėnėms, no tai vėsai monėi patėka. Taigi, forma pasirinkta apylaisvė, bet sosivaržyms jautas, gal če tuo ėr siekta, ontruo lėnėjuo pravestė dar vėina, - sosikaustyma jausena, bet kuokio atvejo eilierašti gali vartaliuotė kap nuori, o tas yr laba dėdėlis pliusos, tik kap ėr sakiau, pamiegink mažiau vartuotė tuo kėitoma, ožtektom ėr puoras ožuomėnum. Tai va, o pabaiga - tuobola:
"tvinksėjimas kūju virsta
ir plaka prie žemės
kaip lietus pienės pūką" tiesiuog gruožietėis ėr gruožietėis.