Atodūsis - ir moterys sintetinės
suknytės, o advento metu nudryska
laikas, vien moterys prozaku nekaltu
į šonus sriūbaudamos stabdo saiką,
negražios moterys nuobodžiame laike,
negražios moterys gyventi moka, -
septynios trisdešimt - tupiu darbe,
septynios trisdešimt - ramiai, be šoko,
negražios moterys - po vieną ar po dvi
stilingai šoka pūstažandžių valsą, kelio-
lika karių aplink išdegintais žandais -
(jiems liko marškos), negražios moterys -
ne visos, ne kartu, bet visad išsipusčiusios
pelėdos, jos nepažįsta mėnesių saldžių, jų vaikas -
vienas - negražus - pabėga, stiklinės moterys
vitrinoj apgraužtoj eiliniam vaško žvilgsniui
nusišypso, negražios moterys keliauja su laiku:
per jį - negražios. O be jo - nudrikstų.
Jausk...
Jausk viltį many
Kai pavargusią širdį
Nuplauna svetimi, bet
šilti lietaus lašai...
Jausk jėgą many, kai
einu
ir žinau, kad ateisiu
Jausk...pasiduok
bet nebūk nugalėtas.
Turi tris naktis
Naktis ir dieną
parą - jausti
Mane, tave, save
Visą pasaulį: mamą, tėvą, paukštį
Į Aukštį
kyla sparnai
jauti?
Tyliu.
Tu kalbi
Aš artėju
Girdžiu
tavo jausmą
sugebėjimą krykštaut...
šalia...
paskutine eilute pasilieku. ju negrazuma isvercia tik nuobodybe. ir stingimas.ka as galiu pasakyti? jos gal nera negrazios tik nezinancios kaip tamstoms eiti.mair kur. gal kiek pavarge apsiseileje dulketosir nuobodzios.silpnos be pasitikejimo ramybes su tvarka taisiklynguos namuos irpampararm. kurinys neispudingas. tos pacios idejoskartais sekmingai uzaugina sedevra. ne sykart :)