Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tu - paukštė raiboji nakties,
Bekvapėm mėnulio akim.
Narvelyje vario vielos.
Palapinėje mano, kursai
Karavanų kieme prekiauja
Kilimais kritusių plaukų
Nuo jaunos galvos
Dėl senų minčių

Kalbinu tavo gimtąja paukščių kalba
Manding tu kartais mane supranti
Atsakai man linksėdama galvą.
Neinant prekybai, kai groju
Smėlio driežams ir gyvatėms
Girdžiu ir tave švilpiniuojant.
Man regis, kad tu žinai – 
Tai esmi tikroji mano kalba.

Iš tavo bedugnių akių išskaičiau –
Lauki, kada paskutinis plaukas iškris
Tu žinai – tokią dieną išeisim
Prie vandenis nešančių upių sraunių
Užaugęs ant smėlio, žolėj išsitiesiu
Sulaužysiu narvą gyvųjų gijų
Ir paleisiu pakilt tave iš krūtinės
2005-09-02 11:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-10-29 13:11
UzJuruMariu
turtinga ir pilna, kaip sultono rumuose
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-02 15:43
Prozaika
tikrai gražu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-02 12:25
Gabitte
Oho, geras eiliukas : ) smėlyje vienam sėdėti ir dar draugą turėti ir vienam apie kitą tyliai galvoti..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą