Tu- visų

Tu ne tik mano-
                  visų...
Atėjai nesibeldęs,
neperspėjęs.
Nebuvo tai netikėta,
nors ir nelaukta.
Įsibrovei su dargana,
                  šlapiu veidu,
gelstančia sermėga.
Klusus pasilenkei
prie mano vienatvės
ir sukuždėjai:
-Pareinu!


Ne. Ne klaida esi.
Esi mano ir kartu visų.
Astros parudusios
po tavo kojom, -
giliukus surinko
                  šernai,
o tu vis artėji,
artėji prie mano
žvilgsnio į tolumą.
Nesakau:
-Nemyliu!
Rugsėji, pabūk
nors bedaliui švelnus!