mamai
Čia krenta obelys,
o obuoliai – pamėklės
nurieda bėgiais,
ir dairais,
kaip sirpsta
vasaros saulėtos,
nujoja lietūs rudeniu,
o vakarais -
prabunda aviliai
nuo tavo juoko,
ir dūmai rangosi
lyg kirminai.
Jais ritas Abeliai
į dangų,
aušroj pražysta
ir pakrypsta -
ten rytai.