Per daug paprastai

Dangus nukoręs
Minkštom šlepetėm apautas
Ošiančias
Kojas
Laužo duoną
Ir žibančius trupinius
Mėto į mus.
Ant motinos rankų
Sumūryjau
Mūrį.
Prisijaukinus kranklį vienuolį
Tuopų bažnyčioj
Pasimelsiu.
Už rytmečio palaikus.
Įsikniaubsiu į plaukus
Savo Vasariui
Uosdama medvilninę naktį
Susisuksiu į kelkraščių
Spindesį.