Išpažintis

Sukoriau stingulį lėlyvą – plėką,
virvėjančios minčių tąsos,
mazgeliais pintos, užkalbėtos,
nuo išprotėjusios tiesos.

Paikumo kainą kantrumu mokėjau,
kai apsireiškei, piemeniu buvau -
tai aklatis saikavo gėrį … paskubėjau,
šermukšnio kartėlį lig šiol geriu.

Geriu, nes skolos liko nemokėtos,
išmokau svajomis gyvent,
sugrįžo iššūkis vendetos,
vertybes – antstoliai pasvers.

Neišbraidyti dar medžioklės plotai,
sudėjau maitą ant akmens,
avėdros plėšrumu garsėja -
man patirtis padėjo išgyvent.