Parklydau
rankose spausdama „Giesmių giesmes“
išsaugojusi ant gomurio tirpstančios ostijos klampumą
Su prisiminimais
apie drąsiai iškištą saulės ranką pro pagrindinio vitražo aureolę
apie per garsiai tariančias amen blakstienas
apie tuščiai paauksuotas sienas
nuo jų rikošetu vargonų garsai smilkiniuose
---------
Parklydau
neklausk kur maldaknygė