virš tavo veido
esu vėl ilgaplaukė:
vyniojasi juostų karuliai pančioja
aukso ir sidabro šaknelės
įauga į šiltą tavo krūtinę
senoj vestuvinėj nuotraukoj
pora bučiuojasi ir juokiasi
apsisupęs plaukais kaip vėliava
neši atsargiai tarsi rūką
virš vėsių vidurnakčio pievų
dūzgia miego kamanės
mėnulio pilnaties link - -
prabudus gyvenu
be tavęs save gyvenu
blogesnę