Akmenyje giliai įmigus nemiga
Prabus vėlai prie sudaužyto butelio,
Nebekamuos po sapno pagirios
Ir nugalėjus nuobodulio skrupulus,
Aš atnašausiu oro bučinį
Žaviam dievaičiui iš ekrano,
Išbarsčiusi visus tuos trupinius,
Kurie man į pirštus įšalo.
Vingiavęs cementu vidudienis
Ateis, išplauks, nubrauks pro judesį,
Kas skaidrią ateitį nubudino,
Švirkštu nuleidęs šalną nūdienos.