per kambarį nutįsta saulės siūlas
lyg pririšti plasnoja šešėliai
veržiasi pro langą šurmulys
rudenėjančių medžių
dar juokiasi dvi akys ir plazda
vėjyje juodas apdaras
tik sapną jau išlydi
užklydęs kavos švelnus kvapas
daviau trejetuką, nes šiek tiek trūksta išbaigtumo ir svorio pabaigai, tačiau vaizdai labai ryškūs ir artimi..
rudenėja gi.
širdy
gamta miršta
gedėsime..
et:)
"tik sapną jau išlydi
užklydęs kavos švelnus kvapas" - va kas monėi pasiruodė nelaba gera, no to gali ėr orgėnaliau, aiško nerek vėskuo rašytė super negirdieta, bet mata, tuokiam mažam kūrinelie tas smarke jautas, ypač kavuos kvapa muotyvs jau girdiets. O pradė laba nuostabi, o svarbiause, ka radau če paukšti rodėnėni - plazda
vėjyje juodas apdaras, che che... kap ėr sake to. Pėrmas dvė eilutės monėi tuobolas pasiruodė, šep aš panaše eso rašės, galiesio įdietė, palyginsi kumet, tai va... ++.