Čia vynas liejasi

Čia vynas, čia ant stalo žodžiai liejasi.                   
Tik nesijuok tu iš manęs, nes liks randai.               
Tu juk žiema pavasario praėjusio,
o aš ruduo jau pamestas. Ėjai, radai.

Čia vynas kalba, čia „in vino veritas“.
Tik neklijuok nakties ant lūpų nebylių.
Atšips į tylą tavo dantys kerintys:
man banalu sakyt, kad patylėt galiu.

Čia linksma, čia švenčiu dažnai gyvenimą.
Tik nerasok. Ar nosine mane laikai?
Geriau pakviesk man gandrą, nors ir menamą,
kad pasakytų, kaip prasideda vaikai.

Čia linksta galvos,  susilanksto moterys.
Kaip lovos susilankstomos. Beveik kaip tu.
Išsiravėsim pievas – krisim pasisotinę.
Atmintinai jau viską mokam, be natų.

Čia karšta, čia išdžiūsta vyrų ašaros.
Padžiauk mane, pasirašyk taurės dugne.
Po to išeik be vėjo ir neblaškoma
bei nesakyk „sudie“, nes neišgirsi „ne“.