Apie Agotos mamos kvapą

Mano mamytė
Kvepia kaip medus
Tam mažam sidabriniam šaukštely,
Kuris guli
Ant stalelio, prie lango,
Ir taip lyžtelt vilioja.
Ji kvepia
Kaip toji avelė,
Kuri glostoma tyliai burbleno
Ir laižė
Pirštelius mano,
Bruknėm nuraudusius.
Kartais
Kaip cukruoti riestainiai
Maišeliuose (rudojo popieriaus),
Kurie,
Rankutę įkišus,
Taip šiugžda, kaip rudenį lapai.
Ji kvepia,
Panašiai kaip močiutė
Tuomet, kai verda uogienę
Sniegu dažytus plaukus
Žalia skarele
Apsirišusi.
Ak ne,
Kvepia ji taip,
Kaip Mauricijaus nosis,
Kai jis tinginiauja prie upės
Ir dobiluose gulėdamas
Vabalą
Atsargiai uostinėja.