Begalinis dėkui ir visa ši dedikacija narsiai kovotojai su sentimentalia gyvenimo meile, radugai. Be jos inspiracijų, ginkdie, nebūčiau parašęs šio, apačioje pateikiamo darbelio. Labai tikiuosi ne tik jos, bet ir Jūsų atlaidumo.
---
Ir buvo tai pirmaisiais Šviesaus Smurto doktrinos metais. Beveik visos galaktikos džiūgaudamos sutiko žinią apie pasikeitusią politiką. Senatas buvo išvaikytas, o valdžią natūraliai perėmė imperatorius.
Džedajai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni keikė doktriną, kaip pražūtingą, nuodų ir tamsos kupiną ideologiją ir atsisakė paklusti imperatoriui, kiti – taip pat kaip ir pirmieji, nuoširdžiai – parėmė valdovą ir buvo už tai apdovanoti. Švaistūniškos imperijos premijų paakinti, mokslininkai išrado Šviesos Kulkosvaidžius, kur kas pranašesnį ginklą nei senovinis Šviesos Kardas. Doktrinos džedajai – taip buvo praminti naująją tvarką palaikantys Šviesos kariai – beveik kaip vaikai puikavosi šiais nuostabiais magijos ir technologijos vienovę įkūnijusiais dirbiniais. Būtent jais grąsindami jie išvijo nepaklusniuosius savo brolius iš Džedajų Tarybos, o kai viskas, ko iš jų tikėjosi imperatorius, buvo padaryta, jais mosuodami šlaistėsi po galaktikų sostines su įvairiais šou pasirodymais, demonstruojančiais to ginklo galias. Beje, demonstruoti jas buvo galima išskirtinai iliuzionistiniais triukais, antraip grėsė pavojus ištisų galaktikų išlikimui. Štai kokia galia slypėjo tame kulkosvaidyje.
Tiesą sakant, Pūkio tėvas, tuomet dar visai jaunas džedajaus mokinys neprisidėjo prie doktrinierių. Gali būti, kad tokį jo elgesį įtakojo mokytojas Če, kuris buvo vienas aršiausių imperatoriaus priešų. Tačiau būti visiškai tikrais dėl Meškio, toks buvo Pūkio tėvo vardas Šviesoje, motyvų mes negalime, kadangi jis nieko nepasakojo apie tuos laikus net savo sūnui.
Kai doktrinieriai išvijo iš tarybos Če ir jam ištikimus brolius, Meškis vienintelis niekur nėjo. Vėliau, jiedu su Če, ne vieną ir ne dvi snūduringas Čaifyro arbatinės, kur rinkdavosi ištremtieji broliai, popietes praleido telepatiškai besisvaidydami argumentais pro et contra dėl tokio jo poelgio. Tačiau taip ir neišsprendė konflikto. Če netikėtai numirė, klastingai įkąstas paukščių gripu sirgusios žebenkšties ir netgi įšventinimams galutinai Meškį parengė kitas brolis.
Visuotinai manoma, kad pasilikdamas taryboje Meškis norėjęs pademonstruoti niekinę Šviesos kulkosvaidžio galią. Atseit tas ginklas toks galingas, kad panaudoti jį būtų neracionalu netgi naudojančiajam. Visgi, būtume neteisūs, jei nepaminėtume Meškio motinos, auklėjusios jį ankstyvoje vaikystėje, prisiminimų. Sakoma, kad iki pat savo, paprastos mirtingosios, gyvenimo pabaigos ji pasakodavusi kaimynėms, koks jos sūnus buvęs nerangus. „Nepasijudins nors tu ką! Kiek kartų per plauką nuo mirties buvo, savomis rankomis vis atitraukdavau... Kiek vaikų turėjau, o tik tas vienas šitoks... “ – nepaliaudavo mėgautis žymiu sūnumi prasčiokė moteriškė. Kaip ten bebūtų, Šviesos brolijos skilimo laikotarpiu tragedijos taip pat pavyko išvengti. Mat Džedajų Tarybos Bokštą jau senokai iki naujosios doktrinos laikų buvo rengtasi remontuoti. Apsilaupę sienos, priplėkę užkaboriai ir apšerpetojusios grindys nepuošė Šviesos citadelės. Todėl, pačiame Meškio ir doktrinierių dvikovos įkarštyje, su visais savo kibirais, voleliais ir glaistytuvais atbildėję „Dažau – gerai darau“ darbininkai nė nemanė keisti planų. Bokšto patalpos tuoj buvo išklotos laikraščiais, visur pristatinėta pasilypėjimui skirtų medinių ožių ir kopėtėlių, judrios moterėlės emė sukioti varžtus iš langų rėmų ir šveisti švitriniu popieriumi sienas. Sprangių dulkių debesys pasklido koridoriais ir Meškiui neliko nieko kito kaip tik nešdintis iš ten.
---
Vėliau, kai imperatoriaus galia, paklusdama difuzijos dėsniams, ėmė silpti, o atsigavusios tamsos jėgos vėl suvienijo džedajus, Meškiui teko ir pačiam naudotis moderniuoju Šviesos ginklu. Kartą, lindėdamas siaubingoje Džarangos džiunglių smuklėje jis pašvietė, kulkosvaidžio buožėje kario patogumui įtaisytu prožektoriumi vemiančiam bendražygiui po smakru. Manė, taip pagelbėsiąs jam, kad šis bent matytų kur drebia. Tačiau efektas buvo visiškai neįtikėtinas. Abu sugėrovai, prieš tai gerokai padauginę įmantrių grybų patiekalų, lengvai susitapatino su didžiojo kosmoso kiaušinio didžiojo sprogimo vizija, kurią jie pamatė prožektoriaus šviesoje trykštant ir besisklaidant vėmalų dalelėms. Sekančią dieną, be abejonės, paveikti labai stiprių estetinių pergyvenimų, jiedu pralaimėjo vieną iš lemiamų mūšių tamsos brolijai. Meškis netgi žuvo. Laimė, palikęs siaubo vis labiau kaustomam pasauliui savo įpėdinį – Pūkį.
---
Visa tai vyko tūkstantaisiais metais Soroke, Didžiosiose Karvidėse, Mnalamboje ir kitur. Vėliau vienas po kito sekę tamsos ir suiručių amžiai negrįžtamai sunaikino Šviesos Kulkosvaidžio gamybai naudotas žinias. Laimei ar ne, spręskite patys.