Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Begalinis dėkui ir visa ši dedikacija narsiai kovotojai su sentimentalia gyvenimo meile, radugai. Be jos inspiracijų, ginkdie, nebūčiau parašęs šio, apačioje pateikiamo darbelio. Labai tikiuosi ne tik jos, bet ir Jūsų atlaidumo.

---

Ir buvo tai pirmaisiais Šviesaus Smurto doktrinos metais. Beveik visos galaktikos džiūgaudamos sutiko žinią apie pasikeitusią politiką. Senatas buvo išvaikytas, o valdžią natūraliai perėmė imperatorius.

Džedajai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni keikė doktriną, kaip pražūtingą, nuodų ir tamsos kupiną ideologiją ir atsisakė paklusti imperatoriui, kiti – taip pat kaip ir pirmieji, nuoširdžiai – parėmė valdovą ir buvo už tai apdovanoti. Švaistūniškos imperijos premijų paakinti, mokslininkai išrado Šviesos Kulkosvaidžius, kur kas pranašesnį ginklą nei senovinis Šviesos Kardas. Doktrinos džedajai – taip buvo praminti naująją tvarką palaikantys Šviesos kariai – beveik kaip vaikai puikavosi šiais nuostabiais magijos ir technologijos vienovę įkūnijusiais dirbiniais. Būtent jais grąsindami jie išvijo nepaklusniuosius savo brolius iš Džedajų Tarybos, o kai viskas, ko iš jų tikėjosi imperatorius, buvo padaryta, jais mosuodami šlaistėsi po galaktikų sostines su įvairiais šou pasirodymais, demonstruojančiais to ginklo galias. Beje, demonstruoti jas buvo galima išskirtinai iliuzionistiniais triukais, antraip grėsė pavojus ištisų galaktikų išlikimui. Štai kokia galia slypėjo tame kulkosvaidyje.

Tiesą sakant, Pūkio tėvas, tuomet dar visai jaunas džedajaus mokinys neprisidėjo prie doktrinierių. Gali būti, kad tokį jo elgesį įtakojo mokytojas Če, kuris buvo vienas aršiausių imperatoriaus priešų. Tačiau būti visiškai tikrais dėl Meškio, toks buvo Pūkio tėvo vardas Šviesoje, motyvų mes negalime, kadangi jis nieko nepasakojo apie tuos laikus net savo sūnui.

Kai doktrinieriai išvijo iš tarybos Če ir jam ištikimus brolius, Meškis vienintelis niekur nėjo. Vėliau, jiedu su Če, ne vieną ir ne dvi snūduringas Čaifyro arbatinės, kur rinkdavosi ištremtieji broliai, popietes praleido telepatiškai besisvaidydami argumentais pro et contra dėl tokio jo poelgio. Tačiau taip ir neišsprendė konflikto. Če netikėtai numirė, klastingai įkąstas paukščių gripu sirgusios žebenkšties ir netgi įšventinimams galutinai Meškį parengė kitas brolis.

Visuotinai manoma, kad pasilikdamas taryboje Meškis norėjęs pademonstruoti niekinę Šviesos kulkosvaidžio galią. Atseit tas ginklas toks galingas, kad panaudoti jį būtų neracionalu netgi naudojančiajam. Visgi, būtume neteisūs, jei nepaminėtume Meškio motinos, auklėjusios jį ankstyvoje vaikystėje, prisiminimų. Sakoma, kad iki pat savo, paprastos mirtingosios, gyvenimo pabaigos ji pasakodavusi kaimynėms, koks jos sūnus buvęs nerangus. „Nepasijudins nors tu ką! Kiek kartų per plauką nuo mirties buvo, savomis rankomis vis atitraukdavau... Kiek vaikų turėjau, o tik tas vienas šitoks... “ – nepaliaudavo mėgautis žymiu sūnumi prasčiokė moteriškė. Kaip ten bebūtų, Šviesos brolijos skilimo laikotarpiu tragedijos taip pat pavyko išvengti. Mat Džedajų Tarybos Bokštą jau senokai iki naujosios doktrinos laikų buvo rengtasi remontuoti. Apsilaupę sienos, priplėkę užkaboriai ir apšerpetojusios grindys nepuošė Šviesos citadelės. Todėl, pačiame Meškio ir doktrinierių dvikovos įkarštyje, su visais savo kibirais, voleliais ir glaistytuvais atbildėję „Dažau – gerai darau“ darbininkai nė nemanė keisti planų. Bokšto patalpos tuoj buvo išklotos laikraščiais, visur pristatinėta pasilypėjimui skirtų medinių ožių ir kopėtėlių, judrios moterėlės emė sukioti varžtus iš langų rėmų ir šveisti švitriniu popieriumi sienas. Sprangių dulkių debesys pasklido koridoriais ir Meškiui neliko nieko kito kaip tik nešdintis iš ten.


---

Vėliau, kai imperatoriaus galia, paklusdama difuzijos dėsniams, ėmė silpti, o atsigavusios tamsos jėgos vėl suvienijo džedajus, Meškiui teko ir pačiam naudotis moderniuoju Šviesos ginklu. Kartą, lindėdamas siaubingoje Džarangos džiunglių smuklėje jis pašvietė, kulkosvaidžio buožėje kario patogumui įtaisytu prožektoriumi vemiančiam bendražygiui po smakru. Manė, taip pagelbėsiąs jam, kad šis bent matytų kur drebia. Tačiau efektas buvo visiškai neįtikėtinas. Abu sugėrovai, prieš tai gerokai padauginę įmantrių grybų patiekalų, lengvai susitapatino su didžiojo kosmoso kiaušinio didžiojo sprogimo vizija, kurią jie pamatė prožektoriaus šviesoje trykštant ir besisklaidant vėmalų dalelėms. Sekančią dieną, be abejonės, paveikti labai stiprių estetinių pergyvenimų, jiedu pralaimėjo vieną iš lemiamų mūšių tamsos brolijai. Meškis netgi žuvo. Laimė, palikęs siaubo vis labiau kaustomam pasauliui savo įpėdinį – Pūkį.


---

Visa tai vyko tūkstantaisiais metais Soroke, Didžiosiose Karvidėse, Mnalamboje ir kitur. Vėliau vienas po kito sekę tamsos ir suiručių amžiai negrįžtamai sunaikino Šviesos Kulkosvaidžio gamybai naudotas žinias. Laimei ar ne, spręskite patys.
2005-08-25 03:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-07-20 21:48
Nuar
Na ne. Džedajų kulto klišių tikrai čia per daug.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-02 17:58
kondensofkė
pist.
ir kam tuos džedajus niekuo-dėtus visur kišt?
aach.
prie ko tas ketvertas? prie koo??
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-05-17 11:01
Laskovyje migy
niekalas su pora idomiu vietu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-26 10:21
kambariai
Kiek žinau Viktoro (Pelevino) būdą, tai jis vargą apglėbtų kaip tikrą brolį ir pasikviestų grybienės virti lig sąmonės aptemimo spiritu užgeriant.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-26 09:09
Maumaz
Pelevinas pagalvotų, kad kažkoks beztalantnas pribaltas sugalvojo jį pamėgdžioti. Bet net ir mėgdžioti reikia sugebėti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-25 22:26
Maša
Pelevinui patiktų :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-25 19:11
viena skruzdėlė
na ironija. na parodija. o kodėl nei šypt?
net šlykštoka apie vėmalus. remontas gal šviežiausiai nuskambėjo.
(jei ką, esu tokių ekspromtų girdėjus lietuviškų fantastinių, kad griūk negyvas. iš juoko.)
beje, už grąsinti ir įtakoti - šviesos vinį tau į klaviatūrą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-25 17:54
ir kiti
jei "be abejonės" paveikti, tai geriau tą "be abejonės" keisti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-25 17:52
ir kiti
menu pirmąją dalį apie pukį. ten tai buvo nežabotos blevyzgos, laimingas spontaniškumas. čia labiau apgalvota. bet dvasia išlieka.
stilistikos klaidelių yra -> "Sekančią dieną, be abejonės, paveikti labai stiprių estetinių..." kas "be abejonės"? sekanti diena?
bet ir perliukų yra -> "kai imperatoriaus galia, paklusdama difuzijos dėsniams, ėmė silpti..." gerai čia.
vardai smagūs. ir apskritai - daugelis čia esančių ilgiausių epopėjų neprilygsta šiam trumpučiam "šposui". nei efektyvumu, nei kokybe.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-25 16:28
Tomas Marcinkevičius
Skaiciau nematydamas, kas parase (kazkaip nepaziurejau):) Ir galvoju - va, talantas atsirado, tokio stiliaus anksciau fantastikoje lyg ir nepastebejau...

O cia, skia, skant, varga... Nusivyliau (tuo, kad ne naujas talantas, o ne kuriniu):)

Graziai sukergtos kelios erdves, subtilus humoras, deja, prasideda ne nuo pirmosios pastraipos, o tai siek tiek (biski biski biski) gadina kurini, neitraukia skaitytojo nuo pat pradzios.

Gerai, kad vertinau irgi nematydamas vardo, nors objektyviai isejo - 4:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-25 09:47
kambariai
INTRO:
jeigu turėčiau bent vieną Kristaus pirštelį, palaiminčiau vargą feat.
šiame smurto ir tamsos amžiuje, kada žmonijos minčių difuziją kontroliuoja įtarumas ir paranojiškos konspiracijos baimė, man derėtų pulti į skystą trydą ir ditirambus - neva už vardo paminėjimą reikia ranka ranką nuplauti.
ranką plaunu, bet tam priežastys kitos: pats rašymo principas, metodas man patinka. kaip ir esu minėjusi komentuodama vargos feat "Du tūkstantuosius", su turimu Jėzaus piršteliu laiminčiau tą stilistinį hibridą: "Eridano" intonacijas su puikiais ironijos blyksniais, intertekstais iš kito folkloro (Meškis, Pūkis). tik turiu pasakyti, kad šitas man mažiau man euforijos sukėlė, mat jau metodas žinomas iš "Du tūkstantųjų". dabar gi mėgaujuosi  jaukiai laiks nuo laiko išpersdama susižavėją specifine  vargos feat fantazija, savitu humoru, kurį tikrai  derėtų adoruoti ir garbinti.

ožių kojos trypia, žebenkštis vištos gripą nešą: katz! laimei ar ne, spręskite patys.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą