***

Rūkas paskandina šešiolikaaukštį savyje,
Troleibusu važiuoja katė,
Paukštis sulesa fotelį, o uogas jis palieka man
(Gal ir aš kada nors pavirsiu paukščiu),

Televizorius kalbasi su knygomis,
Lygintuvas lekioja grindimis,
Miškas pasikeičia, kas dar?
Rytas prašvinta ir nusineša nesančios dainos skambėjimą.

Rozete, kaip įdomu, kad tu man murmi.
O, Rozete, tu dabar tokia gera, būk tokia visada.
Pušys, pušys prie jūros, būkit tokios visada.

Kankorėžis, kurį mečiau į pušį,
Sugrąžino mane į vaikystę.
Balnokit, sesės, žirgus, – juk jūs ruošiatės pasijodinėti.
Pasilinksminkit.

Vynas – raudonas, vynas uždega skruostus,
Vynas – negeras (galbūt, o galbūt ir ne) (žinokit tai).
O, mano tušinuke, koks tu mėlynas, bet aš tave palikau.

Sugalvojau: reikia bėgti naktį į mišką
Ir įsiklausyti į pelėdos ūbavimą
(Bet ar kiekvienam miške būna pelėdų?).

1995 09 06