Pažiūrėk

Mėgstu maudytis mintyse.
Kartą nupjoviau veršiui galvą. Jis iš pradžių dar žiūrėjo į mane, o paskui - kažkur tolyn. Kai nulupau nuo galvos odą (ji gana vertinga), pačiupinėjau jauno jautuko žandikaulio raumenis ir jau pradėjusisu gesti krūminius dantis.
Be ausų galva atrodė juokingai, tačiau žvilgsnis, nors ir duriantis į tolį, neatrodė miręs.
Pamerkiau galvą į indą su vandeniu - musės sulėkė į puotą.
Vandenyje akys, rodos, praskaidrėjo. Nesinorėjo jų liesti. Ne dėl šleikštulio - dar sudrumsi.
Kai vandenyje pasuki akį prieš saulę, jos dugne išryškėja kraujagyslės, panašios į upes žemėlapiuose.
- Nesimaivyk, - kolegės linksmai griežtas perspėjimas išlaisvina nuo minčių srauto, - Šypsokis, fotografuoju.
- O kur žiūrėti? - klausiu.
- Į save.