vakarykščių žodžių kvapas

Jie vaikšto miegančia ežero pakrante
barstydami nuo blakstienų lietaus lašus.
Išeinu iš sapno
ir žaidžiu baltais akmenėliais šlapiame smėlyje
po besišaipančia pilnatim.

Įpilu jiems pieno.

Vakarykščiai žodžiai - šviesa liepsnojančių gotiškų knygų.
Kvapai iš senovinių albumų.
Išblukusios nuotraukos.
Stalčiuose - smėlis,
                  surūdijusios vinys,
                  eskizai,
                  herbariumo gėlės,
                  jų sėklos,
                  vasaros,
                  lotyniški vardai pavirtę dulkėmis.

Kažkas visai neseniai per lietų lietė mano šešėlį atsispindintį veidrody.
Jis kvepėjo šviesa iš pienuotų porceliano puodelių.