Ramybės jūra

Ramybės jūron išplaukė laivai,
Žuvėdros pasitiko ryto pradžią,
Tik tu, kaip ilgesio šešėlis palikai,
Ir dainavai parimęs dainą gražią.

Ramybės uostai tylūs ir be galo tolimi,
Rieškučiomis semiu aš saulės šviesą,
O iš gelmių gilių pakyla skausmo kupini
Verpetai, kurie veržiasi į tikrą tiesą.

Ramybės jūra plauna mano kojas
Putotos bangos ritasi ramiu krantu,
Matau, ant kalno tyliai ošia gojus,
Tyla paskendusi tarp rytmečio ūkų.

Jaučiu pakyla lengvas ryto vėjas
Ir šnabžda apie nerimą baltų bangų,
Prisėdu ant žolės lengvai nuėjus,
Ir į ramybės ilgesį gilyn grimztu.