perpietė tąsosi stogų
skardomis, kaitra įgauna
marmuro tūrį, čia
pat uoslės paribys ir
jame besimaudančios
fugos, trūkias
nedrumstos svarstymo
kilpos, išsinėrę
prisiminimai, kodai
neapdorotini, tokie
kvaili, beprasmiai
junginiai, kaip ir
aikčiojimas mano,
kad tingu kažko, kad
vienadienė ir vėl