saulės laiškas mėnuliui

Žuvėdra, nulytais sparnais,
Ar matei? –
Nudžiovinau šiandien tavo pakrantę.
Gal kiek nubalinau smėlį – nepyk.
Toks pilkšvas dabar – kaip pražilęs..

Lig rytojaus vėjo nebus.
Nepustys.
Ramiai sau skraidyk palei kopas.
Vaikus prie vandens pasikviesk.
Nebanguota.
Galėsit pėduot ligi valios.

Vakare atplasnok artėliau –
Pašnekėsim abi.
Apie lietų. Bangas. Šiltą orą.
Apie ryto skenduolį..
Netikras kažkoks –
Aneikart nesušuko..
Apie tai - vakare...

O dabar – man patarki:
Kada susitikti su Juo?

Kai per dangų rituos -
tyliai snaudžia Jisai.
Net griaustinio nepaiso.

Naktį miegas ir man -
ypač liepą -
saldus..
O Jis plaukia pro šalį, deja..

Jo žvaigždynų pūkai...
Paukščių takas....
Grįžulo ratai...
Man savi debesai ir vaivorykštės savos..

... jau nuklydau.
Kada susitikt?
Man darbai – Jam darbai..

Kito laiško, prašau, neskaityk.
Tai bus Jam.
Po vidurnakčio klyktelk skardžiau –
Atsisuks,
Gal nustebs...

Tik prieš tai dar atskrisk artėliau –
Išdžiovinsiu nulytus sparnus,
Kad tiesa voke nesudrėktų...