Tik iš pradžių atrodo,
Kad šitos pievos vienos spalvos
Bet prisiekiu, jos lyg keičiasi
Tas mirgėjimas net ausyse ima skambėti
Nubėk su šilkiniais naktiniais,
Nesurištais plaukais į šalimais esantį lauką
Paleisk smilgomis šuoliuoti
Patalais užkamšytą vaikystės arkliuką
Sakau tau, tik taip atrodo,
Kad neverta glostyti šito laukinio kvapo
Bet pamiršk batus, kad pėdomis kvėpuotum
Nereiks fonogramų, žemė gyva vis
Tik iš pradžių atrodo,
Kad viskas vienoda ir tuščia
Bet galiu prisiekti, kad tik molis toks pat
Neišminkytas molis