Neprieštarauju

Čirškina uodegas linmarkoj žvaigždės,
o kai atvėsta – nebūtų mušeikos –
rangos į ringą, žvairuodamos baikščiai.
Neprieštarauju – tik linkteliu: „sveikos! “
                                   
- Sveikas! - Paklausia: - Ar tu prirakintas?
Neatsakau. Aš dažnai naktį stačias.
Praveriu burną: į vidų jos krinta.
Neprieštarauju – tik linkteliu: - Ačiū! 

Čirpina girnas many vasarojus.
Gal koks taškelis boružės įstrigo?
Gal vyturys „čyru, vyru“ rasoja?
Neprieštarauju – praeis šitos ligos.

Gydausi tuo, kuo esu jau susirgęs:
šimtą žvaigždžių sučiaumoju prieš miegą.
O jos vis plunija, brigzdamos spirga.
Neprieštarauju, nes nieko nelieka.

Čiurinas vėjai pastogėj ant vyrių
dzūkiškai naktį rugpjūčio benamę
apie žvaigždynus, kurių neištyrė.
Neprieštarauju – tik linkteliu: - Amen.