Šalta

Mano gyslom teka šaltas kraujas,
Nes mirtis mane aplanko.
Ir pritvinkusią nuo skysčio galvą,
Tau ateinant – ją nulenksiu.

Giltinė vis modernėja,
Plastiko grabai neskamba,
Ir pajutęs siūlo galą,
Krisiu vėl nuo taburetės.

Šimtmečiais ataidi garsas.
Vėl ir vėl man reikia sielos.
Ei, šėtone, būki draugas,
Imk mane, ne taburetę.

Šis gyvenimas nemielas,
Nes tik rojuj vaisiai kabo.
Ir palipęs aš ant taburetės
Pakasysiu žalčiui galvą.