rašyk.lt: Kūriniai / pilnatis / ///

Išsiplėtusio vyzdžio begalybėje,
Kaip amžinoje naktyje, kaltės šešėlių,
Sudygsta praradimai,
Kraujo lašais lašėdami,
Sodrų žiedą keldami į bedugnę.
Amžini keliai, i neatrastą praeitį,
viltimi akluosius veda,
Žadėdami dienos nemirtingumą....

Blogas komentaras Rodyti?

2005-08-19 19:51

Hannibaal_Barca

Taigi neblogai, toji vyzdžio begalybė.
Dievaži, eilės turi klasikinio patoso skambesį. Ir klasiškai (pa)vykusį vyksmą.
Ir nepaisant patoso, eilių nuotaika perdėm rezignuojanti. Aklieji, viltis ir nemirtingumas. Nemirtingumo pažadas. tai išsyk nurodo į nerealumą. Viltis šiame kontekste tampa savo pačios priešybe. Dar žodžių ir sintagmų, implikuojančių neviltį? prašau-
bedugnė
neatrasta praeitis
praradimai
kraujo lašai
begalybė (kaip beviltiška nepasiekiamybė).
Net patys išsiplėtę vyzdžiai signalizuoja tamsą, o ką reiškia tamsa, turbūt nebereik aiškinti.

Tokie turi būti nevilties eilėraščiai. Kieti. Bet tuo pat metu jausmingi.
Manau teks pasiimti jį kaip tam tikrą pavyzdį...

Kai kurie meniniai sprendimai (amžini keliai, amžina naktis) galėtų būti kiek geriau išdirbti ar apmąstyti. Bet visuma nebloga.
Beveik keturi. apvalinu Autoriaus naudai.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas