ištraukos tęs...

Viską sugadino Saša. Į skutus sudraskė mano tenkinimosi gyvenimu ramybę.
- Marija, kodėl niekada neklausei, ar aš neturiu kitos moters?
Atsakyti reikia. Nepatikės, kad galiu miegoti tokią šlykščią naktį...
- Man įdomu. Tik, nemanau, kad labai svarbu, žinosiu aš ar nežinosiu tavo asmeninio gyvenimo smulkmenas, - sakau tiesą ir teisuolišku žvilgsniu pasitinku akis kažkaip smalsiai į mane sužiurusias iš viršaus.
Parėmęs ranka galvą ir nusiteikęs bendrauti...
- O jei pasisiūlyčiau vesti tave, Marija? Ar taip pat nieko neklausinėtum?
Atsidūstu. Suprantu, kad Saša bando atrasti naujų būdų kairietiškų naktų stūmimui.
- Aš jau vieną kartą tekėjau...
- Bet tu – našlė. Nemažai metų praėjo nuo...
- Gal mano vyras dar gyvas, juk niekas nepranešė apie jo mirtį, tik apie dingimą.
- Lauki jo? Dar tebemyli?...
- Nemylėjau net tekėdama.
- Tai kam tekėjai: jauna, kvaila, tikėjaisi, kad turtingas?
- Nesitikėjau. Tikriausiai man buvo nesvarbu.
Šiek tiek nustembu, nes Saša juokiasi:
- Ar taip pat nesvarbu, kaip ir mano, vyro, su kuriuo jau keli mėnesiai miegi, asmeninio gyvenimo smulkmenos? Galėtum...
- Ištekėti už tavęs todėl, kad man vis tiek pat? - nenoromis pagaunu jo mintį ir užsibaigiu.
Saša toliau juokiasi. Kažin linksma jam ar pikta... O man tik tvanku ir, iš tikrųjų, visiškai nesvarbu.