Aš atkirpsiu kraštelį dangaus...

Aš atkirpsiu kraštelį dangaus -
Tiktai tiek, kiek matos pro langą -
Tilps jame debesies pakraštys,
Panašus į kylančią bangą.

Aš atkirpsiu kraštelį dangaus -
Tokio skaisčiai skaisčiai žydro.
Ir nedengs jo joksai debesis -
Gal tik plunksninis lengvas šydas.

Aš atkirpsiu kraštelį dangaus -
Tokio minkšto, švelnaus ir pilko.
Po juo saulė blyškiai spindės,
Nes į šį gabalėlį netilpo.

Aš atkirpsiu kraštelį dangaus -
Net raudono, gilaus ir tiršto.
Jame saulė iš lėto paskęs -
Liks auksiniai brūkšniai nuo pirštų.

Aš atkirpsiu kraštelį dangaus -
Tokio aukšto, tamsaus, beribio...
Jis toks šaltas, bet toks gražus,
Nes ant jo daug žvaigždelių pribiro.



Aš atkirpsiu kraštelį dangaus
Ir įdėsiu į voką gražų.
Gal atsiųsiu tau kada nors,
Kai iš jų sudėliosiu vitražą...