sparnai
jau sudėvėti
ant vinies
apėjo dulkėmis
ir suodžiais
o plunksnas
kvepiančias skrydžiu
negailestingai
ėda kandys
byra
ant grindų
kadais
baltų sparnų
švelnus
purus
sniegelis
paseilėtu pirštu
rašau
skrendu
nelaukdamos nakties
bebaimės skruzdės
mano žodžius
parsineša namo