Iš ciklo "Ciklas"

Nelinkus žaisti Tavimi,
Nenoriu persiplėšt per pusę,
- nelygiai laiką dalini, -
Kas lieka Tau, tas būna mūsų.

Išgręžk rankas iki pečių,
Išpjauk akis blizgiom blakstienom,
Nelaukiu savo paryčių,
Nelik atgal, sugrįžk per vieną

Rytojų. Tau nelinksta keliai,
Prasmegęs “aš” Tave jaukina,
Pražuvę vasaros juokeliai
Tavim į plaukus įsipynę.

Ir vėl įtariama naktis,
Tik aš viena, - Tu nepabusi,
- nereikia, - pamariuose lis,
Nereikia. Niekam nesiskūsiu.