Klystkeliai

Dar naivi būdama įtardavai
Ten  už kiekvieno kampo
Slepiasi mano kekšės
Ir nežinodama verkdavai
Aš žinojau
Bet pardaviau
Išmainiau į niekines pergales
Tavo skaidrų naivumą jutimuose
Juk seniai neužuodžiu meilės
Nors jau begale dviese verdame
Nors jau kitą akimirką vergas tau
Vargas man
Palydžiu ir lydausi
Akimis į gyvenimo darganas
Nesubartas
Bet išartas kartėlio
Juk ir vėlei kartojas tas kartas
Kai namo sugrįžtu susivėlęs
Pasivėlinęs užnuodytas nuodėmėm
Iš naujo gėdomis tvertas

Išsikrušt pasislėpus gyvenimą
Tavo šlapiais įtarimo karoliais ant skruostų
Negaliu išsipardavęs ir dvokiantis
Tavęs šitą vakarą guosti.