lakštingalos pasaka

Saulė šiandien ne tokia skaisti, kokia buvo visą praėjusią savaitę. Ne tokia šilta. Ne tokia miela. Ir medžių vainikuose šiandien, kitaip nei vakar ar užvakar, gyvena vėjas. Jis dūksta nešiodamas savo įžūlų linksmumą į visas Pasaulio Šalis. Dryžuotas langas neleidžia jam prasibrauti į namus. Dryžuotas langas apsaugo nuo vėjo.
Atskrenda lakštingala. Ir atsitupia ant metalinio strypo tarp cementinių balkono sienų. Jos plunksnose taip pat šiandien gyvena vėjas. Šis įnamis negailestingai, sarkastiškai juokiasi iš visko aplinkui - niekas jo nesustabdo, niekas neaplenkia.
Lakštingala žiūri pro dryžuotą langą.
Vaidilutės saugo Šventąją  Ugnį. Vyriausias žynys kalba maldą. Už ką? Už penkis draugus, kurių nuotraukos priklijuotos prie alaus butelių. Draugų veidai juokiasi. Iš ko? Iš seno ilgabarzdžio, linine virve suknią per liemenį apsijuosusio ir rankoje kažkokią lazdą laikančio.
Lakštingala žiūri pro dryžuotą langą.
Brangių kvepalų flakonėlis stovi garbingoj vietoj ant lentynėlės. Šalia lovos, ant palangės, lengvai ranka pasiekiama vaško žvakė dega visąlaik, kai žmogus yra namuose. Kvepalų flakonėlis - padengtas dulkėmis - pilnas. Vaško žvakė keičiama kiekvieną savaitę.
Lakštingala žiūri pro dryžuotą langą.
Ant stalo sėdi mitologinis Belzebubas, lyg Mikelandželo "Mąstytojas" pasirėmęs ranka galvą. Prie stalo, ant sienos kabo įrėmintas šiek tiek aptriušęs, susenęs ąžuolo piešinys. Belzebubas pliku pasturgaliu sėdi ant stalo. Ąžuolo šakos remia dangų.
Lakštingala žiūri pro dryžuotą langą.
Kambario kampe ant medinio staliuko stovi televizorius. Ant lovos guli naujai išleistas senovės istorijos tomas. Televizorius įjungtas. Knyga neišpakuota. Žmogus žiūri Europos futbolo čempionatą.
Lakštingala nebežiūri pro dryžuotą langą. Lakštingala nuskrido.
Vėjas šėlsta vis labiau...