Rašyk
Eilės (73649)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10401)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Terentijus laikydamas juodą lagaminėlį atsistoja ir pradeda pokalbį, jo sėbrai nutyla, Artur užsiverčia šviežiai atkimštą ketvirtą alaus butelį. Telikas kala fitness prietaisų reklamą, kuri „padės jums atrodyti kaip šie tobuli žmonės!“
- Draugai, jau greitai mes būsim turtingi.
- Ei, o gal mes išsikvieskim picą? – sako Zbyszka (jam daug kas galima, mat po avarijos sutrikusi trumpoji atmintis, atsimena tik ilgalaikius, senus įvykius).
- Gal kiek vėliau, bet galėsim iškviesti, - valingai ir tuo pačiu tėviškai sako Terentijus. Jo akys laksto po kambarį, gaudydamos kolektyvo žvilgsnius. Šie nenori būti sugauti ir mintinai mokosi nenaujo kilimo kičinių augalinių raštų. – Taigi, mano draugai. Aš jus sukviečiau čia, nes turime pasitikti svečią, kuris pasirūpins tolesniu krovinio likimu, – jis taria žodžius lyg džiaugdamasis. – Mūsų darbas bus baigtas, ir gausime savo dalį.
Artur susijuokia. Jei yra žmogus, kurio juokas erzina – jis čia. Naktį džiunglėse taip juokiasi plėšrūnai. Kraupus juokas.
Tonis nori kažką pasakyti, bet jam išsprūsta tik „fuck“. (Tonis - tai pravardė, jo tikras vardas Anton.)
- Kodėl tu tai pasakei, Toni? – nustemba Terentijus.
- Jis nieko nesakė, - pasitikinčiai tarsteli Zbyszka.
- Kaip tai nesakė? Aš aiškiai girdėjau „fuck“. Nesupratau gal? Man nelabai rūpi, bet visgi gal galėtum paaiškint, ką turėjai omeny? – Terentijui jau darosi smalsu.
- Kaip man žinoti kad tu nemeluoji, Tere, paaiškink. - padrikai pasiūlo Tonis. Terentijus ima nesigaudyti pokalbio vingiuose:
- Ką tik pasakiau, ar ne taip? Ką, netiki manim? Neatsakei į klausimą.
- Kas ne taip? Ar mes kažką sugadinome? – nustemba ir tuoj pat užsiplieskia Zbyszka. – Ar jums neįdomu, jog pavyzdžiui aš negaliu išeiti iš namo? Mane muša prakaitas.
- Ką tu čia skiedi? Mes kalbame apie darbą! Apie krovinį.
- Kaip - negali išeiti. Juk tu gyveni pirmame aukšte.
Artur paskubomis svaigiai ištaria Terentijui, pamodamas buteliu:
- Aš jam kartais padedu išeiti. Jis bijo durų. Toni, kur raktas?
Po šios informacijos Terentijus ima abejoti, ar gerai parinko laiką krovinio perdavimui. Jis negali pasikliauti tokiais draugais.
- Man su jumis sunku darosi, – pavargęs spjauna Terentijus. Artur jau nebejuokinga, stovi liūdnas. Zbyszka grimzta į save, ranka trina apšepusį smakrą, „kas čia vyksta, kas šitie žmonės?“
- Dėžėj! – nušvitusiu veidu sako Tonis.
- Kas?
- Dėžė, va, - parodo pirštu į kartono dėžę kampe.
- O, ten dėžė stovi kampe, - sako naujieną Zbyszka rodydamas į tą pačią pusę. Tonis kiek sutrinka nuo šio pastebėjimo.
- Kas su ta dėže? – Terentijus nežino, ar dar kontroliuoja situaciją, tai greičiau primena liūdną šūduotą pelkę, pilną dėlių ir durpių. “Ateik pas mus…” šnabžda durpės, o dėlės liulančiame šūde maloniai šypsosi gražiomis slidžiomis lūpomis.
- Kas tai pasakė?! – nerimastingoje povyzoje stingsta Artur raumenys.
- Ką pasakė? – beveik vienu metu suklūsta Terė ir Tonis. Zbyszka giliai savyje, jam neaiškūs jau visai kiti dalykai (kur distancinis ir kiek valandų).
- Pasakė “ateik pas mus”. Tarsi kviestų mane. Toni čia tu buvai?
- Ne aš. Gal Zbyszka murma? Zbyszka, ar tu murmėjai?
- E? Kas? Koks buvo klausimas?
- Ar tu pasakei „ateik pas mus“? Aš aiškiai girdėjau.
- Ne, kodėl turėčiau? Klausinėjate visokių nesąmonių…
Dabar nutinka du dalykai: Terentijus nenulaiko beviltiško įniršio ir nusikeikia baisiu triaukščiu keiksmažodžiu į Zbyszką ir Tonį, o Tonis keliasi nuo sofos ir dėl streso nenulaiko dujų. Pasmirsta ir visiems šiek tiek gėda dėl keiksmų, stoja tyla. Artur visą laiką baiminasi, kad jau girdi balsus.
Tonis nepasimeta, ir tęsia su dėže: prieina ir atidaro ją. Viduje daiktų rinkinys, likęs po kraustimosi, pinigai ir videokamera. Ir raktas folijoje. Tonis lėtai iškelia šią šventenybę. Zbyszka lyg nubudęs išsiviepia. Artur bijo, kad tuoj ir raktas kalbės jam žodžius, todėl tvirtai užsikemša ausis rankomis. Terentijus brūkšteli per drėgną kaktą, žiūri į Tonį kaip į paskutinę sveiko proto salą prakeiktame kambaryje, su Dievo siųsta folija rankoje. Šis šventasis ištraukia revolverį ir šauna į nustebusią Terentijaus krūtinę. Siena už jo apsitaško plaučiais, Terė griūva sutraiškydamas žurnalinį staliuką ir peleninę.
Artur suvokia, kad kol kas negirdės balsų, ir lėtai nuleidžia rankas. Dviese stovi kambario centre, čia pat tįso kiauras Terentijus, tvyro prieblanda, gelsva šviesa.
- Prieblanda, gelsva šviesa… - konstatuoja Zbyszka.
Pasigirsta beldimas į duris. Artur vėl uždengia ausis.
2005-08-15 04:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-10 22:00
Arigato
hehe geras, radau sita filma, pasirodo jau netgi parasiau kurini su tokiu pat pavadinimu!!! bet koks sutapimas ar personazu panausmas yra atsitiktinis. kurinio rasymo metu nei vienas filmas nebuvo kopijuojamas.  http://www.imdb.com/title/tt0426905/
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-30 20:00
kondensofkė
ne nu. žiauriai čia geras. net rankos drebėt ėmė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-08-27 02:54
speedo
pirmąkart kažkada skaičiau jį tai pasirodė klaikiai nuobodus.
o neseniai skaičiau, tai vietomis labai juokiausi.
matyt visgi nepra5tas;]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-09 14:12
kambariai
!
ne, nu sudinom savo lupom tik ir galiu pasinbzdeti, kad cia stobalnas fitnesas , o ne arturciko odekolonas isdveses!!!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą