čia tylu
čaižūs
lietūs stogo čerpių
neliečia
per tylu
gyvenu
po medžiu
kas belieka
pareinu
ir nelaukia
jau seniai
medžio šakos
langus praaugę
taip gyvenam
šalia
ir vis laukiam
vis laukiam
dūžta šukės
ir krenta po kojom
aš esu
pamažu
o tu
egzistuoji
pareinu
išeini
išeinu
ir sugrįžtam
tuo metu
kai sutemę
nepamato
suklysta
mano angelas
tavo tik sargas
nepažįsta
tavo kambario
lango
vaikystės
o šalia
gyvenu
tu egzistuoji
svetimi
artimi
pasisveikini
aš atkartoju
svetimi
svetimi
svetimi
bet svajoju