Šiandien, vaikai, mokysimės plačiai užmerkti akis (2)

Vienas mokytojas “Dialoge” aršiai skundėsi, kad nevykėliai mokiniai trukdo geriesiems mokiniams. Mano idealizmas užvirė iš pykčio: man pasirodė, kad mokytoją, kuris mokinius skirsto į “nevykėlius” ir “geruosius”, vien už tai reikėtų už pakarpos švystelėti pro mokyklos duris ar bent už rankytės nutempt pas psichologą.
Beje, kažkur buvo šmėkštelėjęs panašus pasiūlymas: mokytojai dirba įtemptą darbą, todėl jiems būtų naudinga retkarčiais apsilankyt psichologą. Pasiūlymas, žinoma, ir liko pasiūlymu – pritarimo nesulaukė. Pirmiausia – iš pačių mokytojų. Mokytojai įsižeidė: “Mes nesam bepročiai”.
Gali pasirodyti, jog šitam tekste žaidžiama į vienus vartus: mokytojai – niekšai, mokiniai – nuskriaustieji. Kas nors galėtų įsikibti man į atlapus ir išspjauti, kad būtent jaunimas, ne mokytojai,  – niekšeliai, sugedusi karta. Įžūlūs, lipantys per galvas ir ant galvų.
Mes įtartini: apsmuktkelniai arba kaip arabės pilvo šokio šokėjos apnuoginusios bambas, masiškai kaip zombiai susmeigę akis į mobiliuosius telefonus. Mūsų muzika – kakofonija. Mūsų kalba – neaiškus slengas. Mes net nemokam rusiškai.
Kai mokytojas atsistoja prieš šitokią klasę, atsistoja prieš sieną. Kai kurie įgunda tą sieną perlipti arba po ja pasikasti.  Jie turi talentą, ir mokiniai, nors paniurnėdami, juos gerbia. Tokie mokytojai nerėkia. Jie įeina ir kalba. To užtenka.
Kiti pedagogai nėra tokie talentingi. Vieni tampa mažais diktatoriais. Kabinetas su suolais ir lenta – jų valdos, mokiniai – valdiniai. Mokytojas visaip demonstruoja, kad savo valdose yra galingiausias ir protingiausias. - Toks Lukašenka kreiduotais pirštais. Jautresnių nervų mokinukai jį sapnuos net tada, kai jų pačių anūkai jau eis į mokyklą.
Kiti leidžiasi, kad mokiniai juos užguitų. Mokytojo neklauso niekas: per pamoką intensyviai žaidžiamas “Jūrų mūšis”, nesikuklinama garsiai ir emocingai nusikeikti, kai pralaimima. Mergaitės aptaria, ar tikrai Onytė iš 9B “nusikabino” Joną iš 1OA ir kas iš to išeis, drąsiausieji išeina nusipirkti ledų. Mokytojas mostagaruoja rankomis ir kažką kalba, kalba, kalba, bet niekas nekreipia dėmesio.
Dar kiti solidarizuojasi su mokiniais. Jie intensyviai ir noriai apkalbinėja kitus mokytojus, visada palaikydami mokinių pusę, leidžiasi įkalbami nespęsti uždavinių, o verčiau aptarti vakarykštį “Barą”. Jei išpuola, kad pamoka yra paskutinė, atkreipia dėmesį į mokinių verkšlenimus, kad jie yra labai, labai pavargę, ir išleidžia namo. Neužduoda namų darbų.
Jeigu primirštume mokytojus, reikia pastebėti, jog ir be jų mokykloje – toli gražu ne pyragai. Jau kokioj septintoj klasėj gali susidaryti įspūdis, jog kažkoks pamišęs mokslininkas eksperimentuoja, kiek daugiausia galima sukišti į paauglio galvą, kad neplyštų. Vargas perfekcionistams, užsibrėžiantiems tikslą mokytis tik gerai ir visa galva panyrantiems į eksperimentą: žavi mergytė gali taip giliai įsirausti į Senovės istoriją, pusdalyvių darybą ir fizikos pradmenis, tarp kurių dar reikia ištaikyti laiko piešimams ir servetėlių siuvinėjimams tradiciniais lietuvių liaudies raštais, kad mergaitės mama rizikuoja patirti labai didelį stresą, kai trauks savo žavią mergytę iš vonios, mat dukrelė sriūbaus, kad yra niekam tikusi, dėl to privalo nusiskandinti.
Dar pridėkim kad ir nesibaigiančias reformas - tas pats nežinomas mokslininkas pratina gyventi ekstremaliomis sąlygomis. Papūs koks naujamadiškas vėjelis ministerijoj – ir vėl viskas iš naujo.
Neužmirškim ir neišvengiamų socialinių kataklizmų, kai koks nelaimėlis tampa atpirkimo ožiu, kurį stumdo visa klasė, arba aršių mergiotiškų konfliktų su nesisveikinimais, intrigėlėmis, piktais apsisvaidymais epitetais ir – jeigu mokyklos bendruomenei labai nuskyla – tuo jaudinančiu šou, kai kimbama į plaukus.
O jeigu dar atkapstytume jau visai nešvarių dalykėlių, kai koks tipelis, vos sugebantis išspęsti 12x = 24 ir matematiką šiaip ne taip mokęsis penketais, per mokyklinį egzaminą patiria nušvitimą ir gauna 10! - Ar egzamino įtampa atskleidė užgniaužtus vaikinuko talentus, ar jo mamytė – apsukri moteriškė?..
Mokykloje gali būti ir būna gera, bet tai – kaip ir visur kitur – tėra viena medalio pusė. Kita lieka šešėlyje. Atleiskit, kad kartojuosi, bet kol visuomenė įsijautusi rakinėja visokių politikiukų nuodėmes ir dėmes, mokykla atsainiai paliekama toli nuo arenos centro ir šviesų.
Prie tamsos – daugiau drąsos. Tamsoje veisiasi neteisybės, rangosi baimės ir šliaužioja blogi prisiminimai. Užmerkite akis – tamsu.