ištariau

už neatidarytų
durų
slapstosi triukšmas
nuplyšusi styga
ir taviškiai laiškai
tyliai pasimeldęs
veidą gairinančiam
vėjui ir tiltui
ant kurio stovėjom
pažersi į upę
runas
su išpieštom
laime gėriu ir
tą su meilės ženklu
bedantės žuvys
godžiai jas suris -
dabar jų laimė
gėris ir meilė
ištiesęs delną
prašysi lietaus -
pabodo savos ašaros
nebedžiugina išsiųsti
laiškai

nebekišk jų daugiau
man po durimis