Vėl lietūs piešia ant stiklo
iliustraciją vakaro siuitai,
ant skardinio parketo
dūksta lašai su vėju,
netoli nurieda obuolys
ir smelkiasi į plaukus,
panages ir sielą ruduo
sakuose išsivoliojęs,
toks aitrus ir velniškai mielas
kaip tas seniai išlytas rugsėjis.