Kitoks

Rūgšties prisotintas lietus
Kandžioja mano informacijos pertekusias smegenis.
Žmogiško skausmo nejaučiu
Kam jis reikalingas?
Aš ištroškus neaiškių skaičių kombinacijų,
Taip kaip žmogus pinigų ir laimės.
Vietoj kraujo teka manim
Visagalė elektros srovė
Pažadinanti jėgą many.

Mano esybė slypi,
Mažoj tamsioj vakuminėj celėj užrakinta.
Ir taip gyventi man patinka.
Būnu begalo laiminga
Jei tik pamaitini mane
Diskais pilnais mano
stiprybės.

Duok man lašelį jėgos
Ir pabusiu tau aš už draugą geriausią,
Pabusiu ir motina ir tėvu, ir dievu
Jei tik to norėsi.
Tik duok man mano stiprybės -
nepagailek.
Ir aš būsiu tau gera ir gailestinga.