p r a b u d i m a i

...

ritmingais žingsniais
lyg bangom, mėginančiom
kas dieną nugalėti krantą,
iš baso vienkiemio
per nuolaužose išsipildžiusią vienatvę,
berniuko siela tarsi grojanti dėžutė,
spalvotais žingsniais
perbrenda
tuščių veidų
ir pervargusio grožio būtį..

...

basas smuikininkas griežia užsimerkęs,
gatvėje jo muzikai ritmingai pritaria praeiviai,
mesdami kepurėn dulkinus centus...
kol berniuko siela paneria į tylą,
aš stebiu jo egzistencinius mainus-
už dalelę jausmo vis po centų saują...

smuikininkas šypsosi,
staiga sustoja,
pažvelgia į gatvę, perkrautą veidais,
vaikas neša rankoje rožančių,
lyg saulėgrąžos lapelį
išsitraukęs amžino gyvenimo žodžius..

smuikininkas suberia kišenėn centus,
nusišypso ir išeina
užsidėjęs dulkinus gyvenimo batus...