Balnasnukis vienaragis
Basą žolę rupšnoja
Vis nuo veidrodžio atsigerdamas
Baltakiuojančių ano pusėn vyzdžių.
Braido delikatnom kanopėlėm
Po mergiščių liežuvius
Apkalbom apskalbtas
Darbščiųjų rankų būrely baltarankės
Jam kanapinius kaklaraiščius mezga
Nušluosto nosis balnasnukis
Mamų nusvajotiem
Išsilavinusiem, kultūringiem
Tavo vinilą
Savo vanile
Pakvėpinsiu, kad sektų
šunys ir vaikai paskui
Kaip paskui gerą žmogų.
Laižydamiesi.
Pamojuosiu "ate" šitam sijono kraštu
vienaragių rujas
nuo savo durų baidydama.