- Klausau.
* * *
Vadinasi, prašvis rytoj.
Nespausk kairės krūties - man skauda!
Nerimastingoj [priblokštoj] šviesoj
Tu nori vėl dalintis randu?!
Nedegink aimanų.
Aš suprantu, kad
Du gyvenimai
Nors išdalyti keturiems -
tai per mažai pajusti amžinybę.
Per tiek įmanoma suprasti tik "r y t o j"
Na, kartais gal į draugą [mirusį]
paleisti plytą
Neliesk manęs
- - - ir purvą skauda... - - -
* * *
. . . taip surijau popkornų dozę . . .
* * *
O mobilus pasauli!
Apsivožei?
- - - - - - - - - - - - - - - - - -
- Pasidalinkim raktais, - pasakei.
Ištatuiruoti petys artinosi po truputį
- Pasidalinkim raktais...
Lyg apiplėštai
teliko lai ir grįžtamai -
sugriūti.