Mano kaimynas
žiūrėdavo dažnai
Pro rakto skylutę
Į kaimynų
Senbernarą
Be pavadžio.
Jis niekada
nesėdėdavo prie lango
Nes jo vienturtis
sūnus padovanojo
Rūko mašiną
be antsparnių.
Prispjovęs pilną kibirą
Vyšnių kauliukų
Jis visada pasilenkdavo
dėl tikėjimo.
Jo žmona kvepėdavo
Smėliu ir lavanda
Tačiau retai
leisdavo paglostyti
katinėlį ant komodos
iš Kinijos.
Teko pirkti
pakaitalą iš natūralios odos
su automatine
pompa dovanų.
Kartą jis pajuto
silpną liūdesio vėjelį
vinguriuojantį pro
džiaugsmo durų plyšį.
Nuo tos dienos jis labiau už viską
nekentė TO KAKTUSO!