Pirtis

Net pačiam pragare nesurastum
Šitiek naktinukų kvepėjimo.
Net dailiausiam sode nepražydintum
Tiek prisirpusių vyšnių šnekėjimo.

Ant garuojančių sienų nuogumo
Nenupieštum tiek šalto vandens,
Nesuspėtum susekti lašėjimo
Vis žemyn ir gilyn, kol sutems.

O kiek rankų suskubo užčiuopti
Ilgo plaušo neramų pešiojimą,
Kiek akių nesuspėjo susekti
Kada praskleidė rūtų vainiką.

Tik ant sienų vis raivos ir juokias
Regis jos visad viską suspėja
Rainos katės drobėj pasislepia
Ir išeina laukan moterėlėm.