pelenė

avižų kruopos
pažertos ant
kilimo
kviečia sekti
geltonais nebesudygsiančiais
dribsniais
šuo ir nusekė
aš likau
prie druskos slenksčio
prie tavo pamesto
laikrodžio
pusė pirmos
dabar antra
buvusios saulės
atspindžiais žaidžia
sudriskusios kavinės langai
pusę pirmos
dienos praleistos kartu
nusinešė malūnai
moliūgų karietos vėl
suvažinėjo pelenę
bet tu vis tiek
jos botų
taip ir neradai