Mažutė sušalusi svajonė ant mano delno... Ji dreba, bijo... Bijo manęs, mano sielos ir mano iliuzijų. Bijo, kad nepakels mano širdutės iki debesų, kad kris žemyn... Tačiau aš nenoriu netekti savo svajonės... Be jos aš nebematyčiau gyvenimo! Švelniai apglėbiu savo svajonę ir apkloju pavasariniais žaliais ūkais...