kai nesimiega
lyja lietus
ir švinas užpildo
erdvę belangę
ir krebžda tyla
mažais nagučiais
į gerklę įsikibus
ir kai nesimiega
trūkinėja oda
nuo susikaupusių žodžių
žingsnių neištartų
ir drėgnumas šakojasi
ir vėsta
akių kraujagyslių raudonis
ir kai nesimiega
ima tinti plunksnos
pagalvių pilvuose
ir visko ir daug
ir mažai tuo pačiu
ir kai nesimiega
laikas virsta
į laukimą kažko
ko seniai neturi