Moteris

Keliauju.
Keliauju ir mokaus teplioti.
Saulė skęsta į kruvinų debesų okeaną.
Svajoju.
Jau temsta.
Metas.
Apsistoju nedidelėje fermoje.
Pamatau ją, kuri kažkodėl primena rūkytą silkę.

Sena anglė,
Sukempėjusi savo prarūgusioje nekaltybėje,
Iškyla kaip vaiduoklis.
Tas angliškas " o",
Išvydus mano etiudą,
Ir mes jau kvepiame visa krūtine
Pilną žolių ir dumblių kvapo orą.

" Aš norėtų būti mažytė paukštelė,
Kad galėtų nuskristi į padanges" -
Kalbėjo ir šypsojo savo mumijos šypsena.

------------------------------------------------

"Aš rengiuosi Jus apleisti'-
Sakau šeimininkei.
Anglė nė nesuvirpa.
Jauna tarnaitė,
Kurią kartais pabučiuodavau kur nors kampe,
Pakelia į mane akis.

Dar vienas mirksnis.
Laikau tarnaitę per jos riebų liemenį.
Apiberiu bučiniais.
Kažkokiu būdu pajuntu kažką už savęs.
Staiga atsigręžiu.
Anglė, begrįžtanti namo,
Sustoja lyg stabas.
Paskui dingsta tamsoje.

Pietums ji nesirodo.
Tarnaitė padeda ant stalo pirmųjų šios vasaros vyšnių.
Prašau kibiro vandens joms atvėsinti.
" Šulinys išdžiūvęs"- grįžusi pareiškia.
Panorau žvilgtelėti.
" Ten kažkas nepaprasto"- stengiasi įžiūrėti šeimininkė.
Gilumoj kažkas baltuoja.
Šiaudų maišas, vėliau kanopa- arklys?
Ne, ne šuliny... šuliny... moteris...